(Iš Pinterest. Nevogiau, tik pasiskolinau.)
Ši savaitė man buvo rožinė. Totally PINK. Savaitės
tematiką padiktavo Bliuzo naktų apyrankė.
((Offtopic'as: labai norėjau pamatyti didelį, piktai
atrodantį ir oda (tikiuosi, kad ne kito kokio metalisto) apsitempusį baikerį su
ta rožine Bliuznakčių apyranke. Mačiau atskirą aikštelę motociklams, net mačiau
ir pačių motociklų, bet baikerių – ne. Įtariu, su jų nematomumu kažkaip
susijusi apyrankių spalva...)
Taigi. Antradienį nusidažiau nagus rožine spalva.
Kad prie apyrankės tiktų (nes tokia jau tradicija mano – kaupti festų apyrankes
visą vasarą ir nusiimti paskutinę rugpjūčio dieną). Trečiadienį užsidėjau
marškinius su rožinėm gėlėm ir net rožinius batelius apsiaviau. Ketvirtadienį
pabudau su galvoje skambančia PINK daina:
(Toks sick klipas... <3)
That‘s REALLY weird. Eidama į darbą
ją net užsileidau paklausyti. Apskritai manau, kad jei galvoje skamba kažkokia
daina, tai čia yra organizmo reakcija į poreikį. Na, kaip troškulys ar alkis. O
poreikius reikia tenkinti. Dar kyla klausimas „kodėl“? TODĖL.
P. s. dar
keisčiau, kad būtent TĄ dainą grojo, kai grįžusi iš darbo įsijungiau M1+
(WTF??? Tokie sutapimai kartais mane gąsdina – gi negaliu visada suprasti
likimo siunčiamų ženklų...).
O grįžtant prie Bliuzų temos... Tiek man, tiek I. ir
G., su kuriais keliavom, šie Bliuzai buvo pirmas kartas. Ir sakyčiau, kad
labai vykęs. Prisvilęs tik nuo saulės nudegusios nugaros pavidalu. O šiaip Bliuzai man
pasirodė:
Chill out‘o festivalis. Turbūt pirmą kartą buvau tokiam
atsipūtusiam festivaly (arba buvau tokia atsipūtusi festivaly) – nuostabus
oras, kuris vertė pirmą šeštadienio pusę vartytis prie ežero ir
nesuskaičiuojamai kartų minti takelį ežeras-pledas-ežeras-pledas-ežeras-ežeras-pledas,
muzika, draugai, per pirmą naktį
išsikrovęs telefonas – viskas, ko reikia tobulam atsijungimui nuo išorinio
pasaulio. Tokia chill out‘o ir laimės oazė...
No pressure festivalis. Koncertai? Viena scena – no
pressure kažkur spėti, vėluoti, praleisti, neišgirsti. Vietos daug – nori sėdėk
tolėliau ant pleduko ir gurkšnok... kažką, ką nori gurkšnoti..., nori stovėk
antroj daly minios, kur kiti stovikai stovi, eik į vidurį ir siūbuok arba
grūskis į priekį ir tūsink. Vietos daug, galimybių daug – vėl – no pressure.
Don‘t care festivalis. Gerąja prasme. Mes abi su I.
tą dvasią greit pajutom. Čia tau ne Karklė, kai turi dėvėti mėnesį planuotus
outfit'us, prieš tai tobulai apkepti soliariume ir iš palapinės išlįsti TIK su
tobulu makiažu ir nepriekaištingai suveltų plaukų aka „ką tik atsikėliau, oj
ne, tikrai ne valandą rišausi plaukus“ šukuosena.
Festivalis su žmonėmis-priedais. Žmonėmis-festivalių
priedais aš laikau tokius individus, be kurių negali įvykti joks festivalis
(na, gali, bet jie vis tiek visada būna): apsirengę pliušinių žaislų
kombinezonais (net kai lauke +33C), kokiu nors būdu išsipurvinę (dažniausiai
tai būna išsivolioję purve po lietaus, bet šiemet buvo balti... dažai?), aukštalipių (čia tos, kur
sėdi savo bičams ant sprando – visom prasmėm – ir užstoja vaizdą į sceną),
miegalių (miegančių rytą, dieną, vakare; palapinėje, pusiau palapinėje, šalia
palapinės, pakrantėje, miške, šalia miško, mašinoje (pvz.: kojomis aukštyn)),
draugą pametusių (– Rokai, kur tu, Rokaiiii??? Balsas iš kitos pusės: – Nėr čia
burokų...), žmonės su šunimis arba wanna-have-dog žmonės, kurie tempia ką nors
prisirišę prie virvutės. Na, pvz. kolos bambalį...
(Šitie nučiuožę vyrukai grojo Bliuzuose!!!)
Batų festivalis. Palikti batai, pamesti batai, rasti
batai, atnešti batai, skraidantys batai...
Intelektualių pokalbių festivalis. – O kokia merginos dalis svarbiausia: kojos, papai ar užpakalis? arba – Kokio skonio tabakas geriausias? (iš šito paryčiais nugirsto pokalbio sužinojau, kad vyšninis tabakas kvepia tik šalia esantiems, o juodųjų serbentų ne tik kvepia, bet ir rūkant skonis jaučiasi).
Baisiausio smėlio festivalis. Smėlis prie Lūksto ežero yra toks, koks neturi būti smėlis – juodas, karštas ir labai labai šiurkštus.
Bet šiaip iš esmės Bliuzai buvo osom. Visas savaitgalis
toks buvo, nes po festo sekė jūra, dar daugiau saulės, serbentai naktį, ežeras,
aršios žuvytės, lietus ir truputis žaibų. Tą superinį laiką visą savaitę dar
primena henna ant rankos. Tokia truputį netobula, apgadinta, bet nereali. Nes
netobuli, bet mieli dalykai ir būna nerealiausi. :)
O pabaigai... SESE, SU GIMTADIENIU. TU PATI FAINIAUSIA!
(Specialiai TAU, sese)
P.S. Vaikinuk, kuris buvai prie manęs priėjęs
Bliuzuose ir klausei, ar ne aš pernai vilkėjau Betmeno kostiumą – linkiu tau
surasti savąją betmenę. ;)
Papildyta: atėjo penktadienis ir aš supratau likimo siunčiamą ženklą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą