(Iš Pinterest)
Aš
pati sau nusibodau rašydama apie studijas. Nors jos buvo didelė dalis mano
gyvenimo iki šiol, o nuo šiol dar didesnė, nes labai jau tiesiogiai susijusi su
mano naujuoju darbu. Ir, tiesą pasakius, apie studijas kalbėti dabar populiaru. Gal ir ne tiek, kiek apie a. a. Žaliojo tilto balvonus. Bet šį karta ne apie mokslą ir ne apie darbą. Ir net ne apie sovietinį palikimą. Apie vieną
idėją, užgimusią, surprise surprise,
vieną naktį su mažiau miego.
Idėja
kilo galvojant apie Facebook‘o
draugus. Kuriuos eilinį kartą prašlaviau, nes stengiuosi laikyti jų skaičių ties
300. Nemanau, kad daugiau žmonių telpa mano gyvenime – tiek realiame, tiek virtualiame.
Taigi, neišvengiamas darbas unfriend‘inant
friend‘ą yra paskutinis žvilgsnis jam į akis... ar pikseliais išreikštą jo
atvaizdą.
Būna
taip, kad laikai kokį žmogų savo drauguose ir niekaip nesiryžti paspausti
„nebedraugauti“, nors realiai suvoki, kiek mažai tikimybės susitikti ar pasikalbėti su juo dar
kartą. Kodėl? Nes susitikom vieno vakaro pokalbiui, šokiui, pasivaikščiojimui,
vienam vakarėliui, darbui ar tiesiog studijavom, lankėm klubus bei užsiėmimus
ar kursus, trumpai kartu dirbom. Bet negali ištrinti nors tu ką. Kodėl? O
todėl, kad tau atrodo, kad neišnaudojai galimybės – pažinties su įdomiu
žmogumi. Taip tikrai nebūna kaskart. Oj ne. Bet manau, jog visi žinom tą
jausmą, kai tau kažkoks žmogus yra įdomus. Ir net sunku pasakyti kodėl, nes į
šią kategoriją patenka įvairiausių tipažų asmenys – veiklūs ir tingūs,
geriečiai iri nenaudėliai, „degantys“ ir paslaptingi. Net ir tie, kurie erzina,
bet negali pasakyti kodėl, dėl to būtina, tiesiog gyvybiškai būtina, išsiaiškinti,
kodėl?
Taigi,
galvodama apie tokius žmones pagalvojau apie projektą. Apie žmonių projektą –
nuosavą ir labai asmenišką. Pagalvojau, kad norėčiau žmonėms, kuriuos mažai
pažįstu, bet jie man pasirodė įdomūs, išsiųsti laiškus ir pakviesti į
susitikimą. Ne, ne kokį tai pasimatymą, nes tarp tų žmonių yra abiejų lyčių
asmenų, ir šiaip čia žmonių, o ne „Aklų pasimatymų ar „Meilės trikampių“ projektas. Taigi, pakviesti į susitikimą vietoje, kuri jiems patinka ir
tiesiog pasikalbėti – apie juos, gyvenimą, Žaliojo tilto skulptūras, naujų
skonių „Sumersbay“, GoT finalą, kosmosą ar kita, kas įdomu jiems. Ir man.
(Buvo keli rytai, kai mintyse skambėjo toks soundtrack'as)
Ar
taip padarysiu? Čia jau kitas klausimas. O atsakymas – jei nepritrūks drąsos.
Drąsa mane užklumpa labai netikėtais gyvenimo atvejais – kartais darbe, o
kartais parduotuvėje, būna ji pasirodo lietingą dieną arba pirmadienį aplanko
su energijos pliūpsniu ir meile visam pasauliui. Žodžiu.
P.
s. Jei mane kas tokioj situacijoj pakviestų susitikti tai nusivesčiau tą asmenį
prie savo pamėgto skaitymo suoliuko „Bernardinų sode“ arba į Bernardinų kapines
Užupy. Tiesiog.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą